Diskretionskarte yra nedidelė kortelė arba ženklas prie prekystalio, į kurį klientas gali parodyti norėdamas pasikalbėti privačiai, nieko nesakydamas garsiai. Tai pačios vaistinės pasirinktas mandagumo gestas, o ne teisinis reikalavimas.
Diskretionskarte – tai nedidelė kortelė arba diskretiškas ženklas ant prekystalio, kuriame paprastai būna trumpas užrašas, pavyzdžiui, prašymas pasikalbėti ramesnėje vietoje. Klientas, nenorintis aiškintis priešais eilę, parodo į ją, o darbuotojas už prekystalio perkelia pokalbį į kitą vietą. Tai ir visas mechanizmas, ir jis veikia todėl, kad klientui nebereikia garsiai sakyti, dėl ko kreipiasi.
Vieta lemia, ar tai apskritai naudojama:
Vaistinei, kuri teikia sveikatos paslaugas, kortelė naudingesnė nei vien vaistus išduodančiai vaistinei. Kai tik paslaugos dalimi tampa matavimas, mėginys ar tyrimas, klientai ateina su klausimais, kurių nenorėtų užduoti salėje. Kitaip dalis jų išeis iš vaistinės nieko nepaklausę. Kortelė taip pat suteikia darbuotojams aiškų momentą, nes prašymas nedviprasmis ir niekam nereikia spręsti, ar klientas norėjo privatumo.
Tai reikėtų aprašyti sąžiningai, nes jokia taisyklė nereikalauja Diskretionskarte ir jokia priežiūros institucija neprašo jos parodyti. Reikalaujama galimybės gauti konfidencialią konsultaciją – būtent tuo grindžiamas Beratungsraum. Kortelė yra tik ženklas, todėl vaistinei reikia realios vietos pokalbiui – atitverto kampelio, atskiro kambario ar vietos atokiau nuo prekystalio. Vaistinė, kuri siūlo privatumą, bet atsako prie kasos, padaro tik blogiau, o ne geriau.
Kortelę tikra daro du dalykai:
Pokalbiui taikomi atskiri reikalavimai, nes ilgesniam aptarimui apie matavimą ar mėginį vis tiek reikia Aufklärung und Einwilligung prieš ką nors atliekant. Paslauga, siūloma kaip apothekenübliche Dienstleistung, vertinama būtent pagal tą pokalbį.
Šis žodynėlio įrašas yra bendra informacija apie Vokietijos vaistinių teisę ir praktiką. Tai nėra teisinė konsultacija. Dėl privalomų nurodymų tavo vaistinei kreipkis į savo Landesapothekerkammer.