Ikterische Probe yra mėginys, kurio serumas arba plazma yra ryškiai geltonos iki rudos spalvos, nes jame yra daug bilirubino. Laboratorija pažymi spalvos pakitimą, nes tai gali trukdyti tam tikriems matavimams.
Ikterische Probe – tai mėginys, kurio serumas ar plazma vietoj įprasto šviesaus šiaudų atspalvio yra ryškiai geltonos, oranžinės ar rusvos spalvos. Spalvą suteikia bilirubinas – pigmentas, susidarantis skylant raudoniesiems kraujo kūneliams ir įprastai apdorojamas kepenyse. Kai jo cirkuliuoja daugiau nei įprastai, tai atskirtame mėginyje matyti gerokai anksčiau, nei kas nors pastebėtų kokių nors pokyčių mėginį davusiam žmogui.
Laboratorija fiksuoja spalvos pakitimą dėl techninės priežasties, nes bilirubinas sugeria šviesą tame pačiame diapazone, kurį naudoja keli fotometriniai metodai. Todėl stipriai nusidažęs mėginys, priklausomai nuo metodo, gali lemti per dideles arba per mažas atskirų matavimų vertes.
Šiuolaikiniai analizatoriai kartu su rezultatais išmatuoja spalvą kaip indeksą, todėl komentaras ataskaitoje yra išmatuotas faktas apie mėginį, o ne įspūdis. Priklausomai nuo analitės, laboratorija tuomet pateikia reikšmę su pastaba arba ją sulaiko ir paprašo naujo mėginio. Kai reikšmė sulaikoma, akkreditiertes Labor nurodo, ko jai reikia, ir dėl šio reikalavimo prie prekystalio nediskutuojama.
Vaistinei tai klinikiniu požiūriu nereiškia beveik nieko, o komunikacijos požiūriu – gana daug, nes vaistinė spalvos pakitimo nematė, jo nevertina ir negali pasakyti, kas jį sukėlė.
Bilirubinas padidėja dėl daugybės priežasčių: vienos jų visiškai nepavojingos ir išlieka visą gyvenimą, kitos – ne, o joms atskirti reikia gydytojo, matančio ligos istoriją.
Tinkami veiksmai prie prekystalio apima tris žingsnius:
Spėlioti apie priežastis prie prekystalio netinka, o klaidingas spėjimas į bet kurią pusę tiesiogiai kenkia.
Šis terminas eina greta dviejų savo kaimynų, nes Hämolyse ir lipämische Probe yra kiti du trukdžių požymiai, pasirodantys kaip standartiniai komentarai laboratorijos ataskaitose, ir visi trys apibūdina mėginį, o ne pacientą.
Šie trys radiniai skiriasi tuo, kas juos sukelia. Hemolizė paprastai įvyksta mėginio paėmimo ir tvarkymo metu, o lipemija – dėl neseniai suvalgyto maisto, tuo tarpu ikteriškas mėginys parodo paties žmogaus būklę ir visai nėra Präanalytik klaida. Šis skirtumas svarbus, nes pakartotinis kraujo paėmimas išsprendžia pirmuosius du atvejus, bet trečiojo niekaip nepakeičia.
Šis žodynėlio įrašas yra bendra informacija apie Vokietijos vaistinių teisę ir praktiką. Tai nėra teisinė konsultacija. Dėl privalomų nurodymų tavo vaistinei kreipkis į savo Landesapothekerkammer.