
Nors skepticizmas dėl vėžio prevencijos yra pagrįstas, visai neseniai (2026 m. vasarį) žurnale Nature Medicine paskelbtas svarbus tyrimas pateikė dėmesio vertą antraštę, kurią verta panagrinėti plačiau: beveik 40 % iš 18,7 mln. kasmet pasaulyje nustatomų vėžio atvejų – maždaug 7,1 mln. diagnozių – yra susiję su keičiamais rizikos veiksniais.
Sąraše pirmavo tabako rūkymas, po jo – infekcijos ir alkoholio vartojimas.
Tyrime, kuriam vadovavo Hanna Fink iš PSO Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros, buvo išnagrinėtos 36 vėžio rūšys 185 šalyse – tai viena išsamiausių kada nors atliktų išvengiamo vėžio analizių.
Šis skaičius turėtų mums kelti nerimą, o visus duomenis apie tokią ginčytiną temą kaip vėžys reikia vertinti atsargiai. Tačiau į tai galima pažvelgti ir kitaip: tikėtina, kad dalis atvejų lieka neįskaičiuota. Štai kodėl taip manau ir siūlau tai bent kaip minčių eksperimentą.
Tyrimas įvertino 30 „tvirtai įrodytų“ rizikos veiksnių. Metodologiškai pagrįstas pasirinkimas, kuris kartu atskleidžia ir pagrindinį jo ribotumą. Kad rizikos veiksnys būtų įtrauktas, jam reikėjo svarių priežastinio ryšio įrodymų, sukauptų per dešimtmečius.
Tai aukšta kartelė, kuri sistemiškai atmeta kelias poveikio grupes, kuriose mokslas per pastaruosius dvejus trejus metus sparčiai pažengė, bet dar nepasiekė visuotinio sutarimo ribos.
Kai išnagrinėji, kas buvo praleista, tikroji vėžio, kurio galima išvengti, dalis pradeda atrodyti gerokai didesnė nei 38 %.
Štai keturios naujausių tyrimų sritys, kurių net daugelis pirmaujančių onkologų ir epidemiologų dar nėra visiškai įtraukę į savo požiūrį. Visa tai kartu leidžia manyti, kad tikroji išvengiamų atvejų dalis gali būti arčiau pusės visų atvejų ar net didesnė.
Ypač perdirbtas maistas šiuo metu sudaro apie 60 % suvartojamų kalorijų Jungtinėse Valstijose ir daugiau nei pusę didžiojoje Europos dalyje. Įrodymų, siejančių jį su vėžiu, kaupiasi stebėtinai nuosekliai.
2025 m. IARC tyrimas, kuriame dalyvavo 266 666 vyrai ir moterys iš septynių Europos šalių, parodė, kad didesnis itin perdirbto maisto vartojimas siejamas su padidėjusia vėžio ir kardiometabolinio dauginio ligotumo rizika. Ne tik viena liga, o jų deriniai. Kelių kohortinių tyrimų metaanalizė nustatė statistiškai reikšmingas sąsajas tarp didelio itin perdirbto maisto vartojimo ir storosios žarnos, krūties bei kasos vėžio: lyginant daugiausiai ir mažiausiai jo vartojančias grupes, rizikos santykis siekė 1,30 storosios žarnos ir 1,49 kasos vėžio atveju.
Turbūt labiausiai stebina 2025 m. lapkričio Mass General Brigham tyrimas, paskelbtas žurnale JAMA Oncology, kuriame buvo stebima beveik 30 000 moterų ir nustatyta, kad daugiausia itin perdirbto maisto vartojusios moterys, palyginti su jo vartojusiomis mažiausiai, turėjo 45 % didesnę įprastinių adenomų – ikivėžinių polipų, labiausiai siejamų su ankstyvu storosios žarnos vėžiu – riziką. Dozės ir poveikio ryšys iš esmės buvo linijinis: daugiau itin perdirbto maisto – daugiau ikivėžinių darinių.
Tai svarbu, nes ankstyvos pradžios storosios žarnos vėžio atvejų didelių pajamų šalyse sparčiai daugėja dėl priežasčių, kurios glumina mokslininkus. Ryšys su itin perdirbtu maistu dabar yra vienas stipriausių kandidatų, ir jis veikia per mechanizmus, kurių 30 Fink tyrimo rizikos veiksnių tiesiogiai neapima: lėtinį uždegimą, žarnyno mikrobiomo sutrikimus ir priedų sukeliamus endokrininės sistemos trikdžius.
Mityba iš dalies buvo vertinama per tokius veiksnius kaip mažas vaisių ir daržovių vartojimas, tačiau pats pramoninis maisto perdirbimas – emulsikliai, modifikuoti krakmolai, dirbtiniai saldikliai – sudaro atskirą, papildomą rizikos kategoriją.
PFOA, viena labiausiai ištirtų per- ir polifluoralkilinių medžiagų, 2023 m. IARC buvo perklasifikuota iš „galimai kancerogeniškos“ į patvirtintą žmogaus kancerogeną. PFOS buvo klasifikuota kaip galimai kancerogeniška. Šių cheminių medžiagų aptikta beveik kiekvieno suaugusio amerikiečio kraujyje.
2025 m. sausio USC Keck School of Medicine tyrimas, pirmasis tokio pobūdžio, palygino geriamojo vandens taršą PFAS su sergamumo vėžiu duomenimis JAV apygardose 2016–2021 m. Išvados privertė susimąstyti. Apygardose, kuriose PFAS lygis viršijo EPA rekomendacijas, sergamumas vėžiu padidėjo nuo 2 % iki 33 %, priklausomai nuo cheminės medžiagos ir vėžio tipo, įskaitant virškinimo, endokrininės sistemos, kvėpavimo takų ir burnos vėžį. Tyrėjai apskaičiavo, kad vien geriamojo vandens tarša PFAS Jungtinėse Valstijose prisideda prie maždaug 6 864 vėžio atvejų per metus.
NCI tyrėjai nustatė, kad žmonėms, kurių kraujyje PFOA koncentracija buvo didžiausia, inkstų vėžio rizika buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei tiems, kurių lygis buvo mažiausias. Padidėjęs PFOS lygis siejamas su sėklidžių vėžio rizika JAV karinių oro pajėgų kariams, kurie susidūrė su užterštu vandeniu kariniuose objektuose.
Šių cheminių medžiagų nebuvo tarp 30 rizikos veiksnių Fink tyrime. Vis dėlto PFAS rasta maždaug 45 % JAV geriamojo vandens šaltinių, jie metų metus kaupiasi žmogaus audiniuose, o jų kancerogeniniai mechanizmai – imuniteto slopinimas, endokrininės sistemos sutrikdymas, lėtinis uždegimas, trukdymas DNR atkūrimui – dabar yra gerai dokumentuoti. Poveikis pasaulyje iš esmės visuotinis, todėl net ir nedidelis rizikos padidėjimas vienam žmogui virsta milžiniška vėžio našta populiacijos mastu, kurios 38 % skaičius neatspindi.
Esame pirmoji karta, kurios kraujyje, plaučiuose, placentoje ir storojoje žarnoje randama mikroplastiko. Plastiko gamyba nuo XX amžiaus vidurio smarkiai išaugo, o dėl jo irimo susidarančių smulkių dalelių dabar yra beveik kiekvienoje tirtoje ekosistemoje ir organizme.
2025 m. atvejo ir kontrolės tyrimas, paskelbtas žurnale Journal of Hazardous Materials, pateikė vienus pirmųjų tiesioginių epidemiologinių įrodymų: tarp 258 storosios žarnos vėžiu sergančių pacientų ir 493 kontrolinės grupės asmenų Kinijoje mikroplastiko koncentracija išmatose vėžio atvejais buvo gerokai didesnė. Didžiausio poveikio kvartilio asmenų koreguotas storosios žarnos vėžio šansų santykis, palyginti su mažiausiu kvartiliu, buvo 11,3 – tai neįprastai stiprus ryšys aplinkos poveikiui.
2025 m. žurnale International Journal of Surgery paskelbta jungtinė 43 tyrimų metaanalizė su daugiau nei milijonu pacientų parodė, kad mikroplastiko taršos poveikis buvo bendro sergamumo vėžiu rizikos veiksnys, o nuosekliausios sąsajos nustatytos su iš plastiko išsiskiriančiomis cheminėmis medžiagomis – ftalatais ir bisfenoliu A.
Mechanizmo vaizdas sparčiai aiškėja. MD Anderson Cancer Center tyrėjai tiria, kaip mikroplastikas audiniuose sukelia lėtinį uždegimą, oksidacinį stresą ir endokrininės sistemos sutrikimus. 2024 m. sisteminėje apžvalgoje nustatyta, kad mikroplastikas atlieka įtariamą vaidmenį didinant storosios žarnos ir plaučių vėžio riziką. Parodyta, kad polistireno nanoplastikas sveikose plaučių ląstelėse sukelia su vėžiu susijusius pokyčius, įskaitant DNR pažeidimus ir ląstelių išgyvenimo kelių aktyvavimą.
Kaip pastebėjo kai kurie mokslininkai, jaunesni nei 50 metų žmonės buvo vienintelė demografinė grupė, kurioje 1995–2021 m. augo vėžio atvejų skaičius. Staigų plastiko kiekio padidėjimą aplinkoje būtent tuo laikotarpiu sunku nurašyti sutapimui. Vis dėlto mikroplastiko niekur nėra Fink tyrimo rizikos veiksnių sąraše – tai suprantama, turint omenyje, kokie nauji yra epidemiologiniai įrodymai, bet reikšminga, nes susidūrimas su juo tapo visuotinis.
IARC nuo 2019 m. priskiria darbą naktinėmis pamainomis prie „tikėtinai kancerogeniškų žmonėms“ (2A grupė), remdamasi įrodymais, siejančiais jį su krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžiu. Biologiniai mechanizmai yra gerai ištirti: šviesa biologinės nakties metu slopina melatoniną, sutrikdo laikrodinių genų reguliavimą, pablogina DNR atstatymą, slopina natūraliųjų ląstelių žudikių aktyvumą ir išderina cirkadinius genus, dalyvaujančius su vėžiu susijusiuose procesuose.
2025 m. sisteminė apžvalga, apėmusi daugiau nei 500 tyrimų, nustatė tvirtus įrodymus, siejančius cirkadinio ritmo sutrikimus su krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžiu, taip pat naujus įrodymus dėl melanomos ir šlapimo pūslės vėžio. JAV Nacionalinė toksikologijos programa su „dideliu tikrumu“ padarė išvadą, kad nuolatinis darbas naktinėmis pamainomis, sukeliantis cirkadinio ritmo sutrikimus, gali sukelti krūties vėžį.
Nuo 15 % iki 25 % visų dirbančiųjų Europoje ir Jungtinėse Valstijose dirba naktinį arba pamaininį darbą. 2025 m. gruodžio mėn. apžvalgoje žurnale npj Breast Cancer išsamiai aprašyta bent dešimt skirtingų biologinių mechanizmų, siejančių naktinį pamaininį darbą su krūties vėžio vystymusi – nuo melatonino slopinimo ir oksidacinio streso iki epigenetinių pokyčių bei telomerų trumpėjimo.
Tačiau štai ką šios srities tyrėjai pabrėžia vis dažniau: problema apima kur kas daugiau nei oficialų pamaininį darbą naktimis. Šiuolaikinė visuomenė kupina cirkadinio ritmo trikdžių: ekranų šviesos naktį, nereguliaraus miego grafiko, laiko juostų kaitos poveikio, vėlyvo valgymo. Jie veikia kur kas daugiau žmonių nei oficialūs pamaininiai darbuotojai, tačiau epidemiologiniai įrankiai tik pradeda fiksuoti cirkadinio ritmo sutrikimus už darbo aplinkos ribų. Fink tyrimas neįtraukia cirkadinio ritmo sutrikimų tarp 30 savo rizikos veiksnių. Pati IARC klasifikacija, nors ir tvirta, siaurai orientuota į profesinį naktinį pamaininį darbą – tik dalį visų cirkadinio ritmo sutrikimų populiacijoje.
Visa tai nėra Fink tyrimo kritika. Jis padarė būtent tai, ką ir turi daryti griežta epidemiologija: kiekybiškai įvertino riziką, kylančią iš veiksnių, kurių priežastinis ryšys yra įrodytas. Tyrėjai panaudojo 2012 m. poveikio duomenis, pritaikė juos 2022 m. atvejams ir pateikė išsamiausią pasaulinį įvertį iki šiol.
Tačiau „gerai pagrįstas“ yra atsiliekantis rodiklis. Prireikia dešimtmečių, kol rizikos veiksnys nuo numanomo ryšio pereina prie visuotinai pripažintos klasifikacijos. Tabakui prireikė maždaug 30 metų nuo pirmųjų epidemiologinių įrodymų iki plačių politikos priemonių. Kiekviena iš keturių aukščiau minėtų sričių yra tam tikrame šio kelio etape, vienos pažengusios toliau už kitas, ir kiekviena susijusi su pasauliniu, nevalingu ir augančiu poveikiu.
Jei itin perdirbtas maistas bent šiek tiek prisideda prie storosios žarnos, krūties ir kasos vėžio; jei PFAS kasmet prideda tūkstančius inkstų, sėklidžių ir skydliaukės vėžio atvejų; jei mikroplastikas skatina mįslingą ankstyvojo amžiaus vėžio augimą; ir jei paros ritmo sutrikimų poveikis apima kur kas daugiau nei tik pamaininį darbą dirbančius žmones, tuomet tikroji išvengiamų vėžio atvejų dalis pasaulyje nėra 38 %. Ji yra gerokai didesnė.
Tai nereiškia, kad 38 % yra klaidingas skaičius. Labiau tikėtina, kad 38 % yra apatinė riba.
O atstumas tarp tos apatinės ir viršutinės ribos matuojamas milijonais gyvybių, kurių dabartinės prevencijos sistemos dar nėra pritaikytos išgelbėti. Klausimas politikos formuotojams, gydytojams ir visuomenei – ar lauksime dar du dešimtmečius, kol būsime tikri, ar pradėsime veikti remdamiesi jau turimų įrodymų visuma.
Medicininis įspėjimas: šis turinys yra tik informacinio pobūdžio ir nėra medicininis patarimas. Rezultatus visada aptark su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.

Dauguma žmonių savo sveikatą vertina pagal savijautą, o savijauta – tai neryškus vaizdas, kurį lengva suprasti neteisingai.
Metinė narystė nuo 199 € per metus arba 0,55 € per dieną.

Aniva pasirūpina laboratorija, logistika ir ataskaita. Tu išlaikai ryšį su pacientu ir savo prekės ženklą.
Dvidešimt minučių – ir žinosi, ar tai tinka tavo sistemai.