Raudonieji kraujo kūneliai perneša deguonį; šis tyrimas juos suskaičiuoja, kad būtų galima įvertinti anemiją, skysčių pusiausvyros problemas ir bendrą kraujo būklę.
Raudonieji kraujo kūneliai, arba eritrocitai, yra dažniausios ląstelės tavo kraujyje. Jie perneša hemoglobiną – baltymą, kuris gabena deguonį iš tavo plaučių į audinius ir grąžina anglies dioksidą atgal.
Eritrocitų skaičius rodo, kiek šių ląstelių turi tam tikrame kraujo tūryje. Tai pagrindinė bendrojo kraujo tyrimo dalis, vertinama kartu su hemoglobinu ir hematokritu.
Eritrocitų skaičius padeda įvertinti anemiją, kai jis žemas, arba eritrocitų perteklių, kai jis aukštas. Žemas skaičius dažnai būna kartu su žemu hemoglobinu ir rodo geležies, B12 ar folatų trūkumą, kraujo netekimą arba lėtinę ligą.
Didelis skaičius gali rodyti dehidrataciją, rūkymą, mažą deguonies kiekį dėl plaučių ar širdies ligų arba kaulų čiulpų sutrikimą. Šį skaičių naudingiausia vertinti kartu su hemoglobinu, hematokritu ir eritrocitų indeksais, apibūdinančiais ląstelių dydį ir turinį.
Aniva vertina tavo rezultatą pagal tyrimais pagrįstas ribas, o ne tik pagal plačią laboratorijos normą. Žemiau pateikta referencinė reikšmė skirta būtent šiam biožymeniui.
Suaugusiųjų referencinės vertės, kurias naudoja Aniva. Ribos yra orientacinės ir gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir metodo.
| Grupė | Normalus intervalas | Optimalus intervalas |
|---|---|---|
| Vyrai | 4,3–5,9 ×10¹²/L | 4,8–5,5 ×10¹²/L |
| Moterys | 3,9–5,2 ×10¹²/L | Nuo 4,3 iki 4,8 ×10¹²/L |
Šaltiniai: Complete Blood Count (CBC) (MedlinePlus, NIH)
Tavo Aniva ataskaita vertina tavo rezultatą pagal šias reikšmes kartu su tavo amžiumi, lytimi ir likusia tavo Panel dalimi.
Dehidratacija gali padidinti skaičių, o skysčių perteklius – jį sumažinti. Nėštumas jį sumažina. Labai didelis baltųjų kraujo kūnelių skaičius arba sulipę trombocitai gali trukdyti kai kuriems analizatoriams. Nesenas kraujo perpylimas keičia rezultatą.
Vertinama kartu su hemoglobinu, hematokritu ir eritrocitų rodikliais (MCV, MCH, MCHC), o įtariant anemiją – ir su geležies tyrimais.
Ką reiškia mano RBC rezultatas? Jis rodo, kiek deguonį pernešančių raudonųjų kraujo kūnelių turi. Žemas lygis dažnai rodo anemiją; aukštas gali atsirasti dėl dehidratacijos ar buvimo aukštikalnėse.
Ar reikia būti nevalgius? Ne. Valgymas neturi įtakos RBC skaičiui. Gerk pakankamai skysčių, nebent tavo gydytojas patartų kitaip.
Kas gali paveikti mano rezultatą? Dehidratacija, intraveniniai skysčiai, intensyvus fizinis krūvis, rūkymas, aukštis virš jūros lygio, nėštumas, nesena donorystė, liga ir kai kurie vaistai gali pakeisti rodiklius.
Kaip dažnai turėčiau tirtis RBC? Dažnai per įprastus patikrinimus arba kai turi simptomų. Tavo gydytojas gali pakartoti tyrimą po gydymo arba jei rezultatai buvo ribiniai.
Kiek laiko užtrunka gauti rezultatus? Rezultatai paprastai būna paruošti maždaug per 7 dienas.
Ką turėčiau aptarti su savo gydytoju? Pasidalyk simptomais, vartojamais vaistais ir maisto papildais, taip pat nesena kraujo donoryste, kelionėmis į aukštikalnes, mėnesinėmis ar nėštumu. Paklausk, ar reikia ištirti geležį, B12, folatus ar retikulocitus.
Viena metinė narystė, 100+ biožymenų*, kiekvienas rezultatas paaiškintas paprasta kalba kartu su asmeniniu sveikatos planu ir Concierge pagalba.

Dauguma žmonių savo sveikatą vertina pagal savijautą, o savijauta – tai neryškus vaizdas, kurį lengva suprasti neteisingai.
Metinė narystė nuo 199 € per metus arba 0,55 € per dieną.